Pykstu, vadinasi, esu (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

📣 Kviečiame skaityti interviu su autore čia.

---

Kaip elgtis su pykčiu – užgniaužti, naikinti ar mėginti su juo susidraugauti?

Knygos „Pykstu, vadinasi, esu“ autorė Ingrida Alonderė atvirai pasakoja, kas gali nutikti žmogui, kuris pradeda žvelgti į save tarsi į saviugdos projektą. Pradėjusi tobulinti save, ji išbandė daugybę pastaruoju metu populiarių būdų, pradedant tradicine psichoterapija ir baigiant dvasinėmis praktikomis, narstė vaikystės traumas ir gilinosi į karmos paslaptis. Tačiau vietoj tobulos ramybės ėmė justi tik nuovargį.

Jeigu ir jūs pavargote tobulinti save, ši knyga pasiūlys kitokį žvilgsnį į gyvenimiškas problemas, o svarbiausia – primins, kad kartais geriausias atsakymas į jas yra dozė sveikos ironijos, kuri veikia kaip daugelį jau gerokai išvarginusio terapinio tono priešnuodis.

Pyktis – tai ne nuodėmė, ne defektas ir ne klaida. Jei jauti pyktį, vadinasi, esi gyvas.

***

Ingrida Alonderė – muzikologė, Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“ vadovė ir pirmojo Lietuvoje virtualaus choro kūrėja, tyrinėjanti kolektyvinio dainavimo teikiamus privalumus skaitmeninėje kultūroje, kurioje vis daugiau žmonių patiria atskirtį. Jos stebėjimai rodo, kad žmonės, prisijungę prie virtualaus choro veiklos, net ir būda mi vieni kambaryje, net ir per ekraną, atranda ryšį su savimi ir kitais žmonėmis.

Apie naujas emocines virtualių chorų dalyvių patirtis Ingrida Alonderė rašo mokslinius straipsnius ir skaito didelio susidomėjimo sulaukiančius pranešimus tarptautinėse konferencijose Europos šalyse bei Japonijoje, o žmogaus balso galimybes įvairiais aspektais toliau tyrinėja kartu su mama psichologe Lina Rudaitiene vesdama sąmoningo kvėpavimo, balso ir savęs pažinimo praktikas.

Emocijų pasaulį ji tyrinėja pasitelkdama ne tik muziką ir balsą, bet ir tapybą. Savo paveikslus ji pristato publikai rengdama parodas įvairiose erdvėse, o labiausiai vertina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Psichiatrijos skyriaus suteiktą galimybę iškabinti kūrinius teritorijoje, kur žmogaus pažeidžiamumas itin ryškus.

Su vyru augina du sūnus, o motinystė jai padeda dar giliau pažvelgti į tokias svarbias temas kaip pyktis, švelnumas, ribos, prasmė, atjauta, nuovargis, humoras, kūryba.

Knygos autorė studijuoja sielovadą Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje.